Kaip valgyti „Tteoksuntwio“ | Korėjietiško gatvės maisto rinkinys, kurį dievina vietiniai

Buvo laikas po darbo. Žiemą saulė nusileidžia anksti, o išėjus iš metro stoties pūtė žvarbus vėjas. Tingėjau gaminti rimtą vakarienę, bet pilvas jau gurgė, tad negalėjau to ignoruoti. Eidamas gatve pamačiau greito maisto užkandinės iškabą. Kai tik pro stiklines duris pastebėjau raudonus ryžių pyragėlius, kojos pačios ten nunešė.

Kai pagalvojate apie korėjietišką gatvės maistą, turbūt įsivaizduojate keptą kiaulienos šoninę ar traškią vištieną, bet vietiniai iš tiesų dažniausiai renkasi kitką. Tai „Bunsik“ (korėjietiškas greitas maistas). „Tteokbokki“ (aštrūs ryžių pyragėliai), „Sundae“ (korėjietiška kraujinė dešra), „Twigim“ (gruzdinti užkandžiai) ir „Eomuk“ (žuvies pyragėliai). Šių keturių patiekalų užsakymas kartu Korėjoje vadinamas „Tteoksuntwio“ (Tteoksuntwio) – tai pirmųjų šių žodžių skiemenų santrumpa. Visoje šalyje tokių užkandinių yra tiek pat daug, kiek ir patogumo parduotuvių. Nesvarbu, ar tai Seulas, ar Busanas, kaimelis, tinklo restoranas, ar sena parduotuvėlė skersgatvyje – jie visur parduoda šį maistą. Net jei užsisakysite visus keturis patiekalus, tai atsieis tik apie 7 ar 8 USD ($), ir būsite visiškai sotūs. Užsukite vienas, užsisakykite šį rinkinį, ir tai bus puiki vakarienė.

Tą dieną taip ir padariau. Vos atsisėdęs užsisakiau „Tteoksuntwio“ rinkinį. Buvau vienas, o porcija buvo gana didelė. Susimąsčiau, ar sugebėsiu viską suvalgyti, bet, atvirai pasakius, išlaižiau net sultinio likučius.

„Tteoksuntwio“ rinkinys – tai tikra korėjietiško greito maisto klasika

Korėjietiškose greito maisto užkandinėse visada rasite šį standartinį keturių patiekalų derinį. Raudonas padėklas nukrautas aštriais ryžių pyragėliais, sultinga kraujine dešra, traškiais gruzdintais užkandžiais ir šildančiu žuvies pyragėlių sultiniu. Tai tobulas balansas tarp aštrumo, traškumo ir raminančio skonio, kurį kasdien renkasi tūkstančiai korėjiečių.

Visi keturi patiekalai atkeliavo kartu ant raudono padėklo. Tai ir yra legendinis rinkinys. Ši vieta priklauso „Džiosu Tteokbokki“ (Jaws Tteokbokki) tinklui, kuris turi daugybę padalinių visoje Korėjoje. Bet šiandienos įrašas nėra restorano apžvalga, o pasakojimas apie patį maistą, tad apie šią konkrečią vietą daug nekalbėsiu.

Nesvarbu, į kokią užkandinę eisite, sudėtis visur vienoda. Raudoni aštrūs pyragėliai, skaidrus sultinys su žuvies pyragėliais, lėkštė kraujinės dešros ir krepšelis gruzdintų skanėstų. Esu tai valgęs ir Tedžone, ir Seule, o vienintelis skirtumas buvo vos pastebimi skonio niuansai.

„Tteokbokki“ – kramtomi ryžių pyragėliai, paskendę raudoname padaže

„Tteokbokki“ yra neabejotinas šio gatvės maisto rinkinio karalius. Tai stori, kramtomi ryžių pyragėliai, kurie verdami tirštame, saldžiai aštriame raudonųjų pipirų pastos padaže. Jei kada ragavote lietuviškų švilpikų, tekstūra šiek tiek panaši, bet padažas čia visiškai kitoks – jis lipnus, intensyvus ir be galo įtraukiantis.

Pirmiausia griebiausi pyragėlių. Stori gabalėliai plūduriavo raudoname padaže, o ant viršaus buvo uždėtas vienas traškutis. Iš pradžių nesupratau, kam jis ten, bet pamirkius į padažą, traškumas susimaišė su aštriu prieskoniu ir tapo keistai priklausomybę sukeliančiu dalyku. Tačiau jei paliksite jį sultinyje per ilgai, jis greitai ištiš. To nežinojau, tad vėliau teko valgyti visai ištižusį gabalėlį.

Ryžių pyragėliai prieš kvietinius: koks skirtumas?

Šie pyragėliai yra „Ssal-tteok“ (ryžių pyragėliai). Korėjietiškiems patiekalams naudojamos dvi pagrindinės rūšys: ryžių ir kviečių pyragėliai.

Šiais laikais ryžių pyragėliai yra populiaresni. Bet aš labiau pasiilgstu kvietinių. Vaikystėje, po mokyklos, turėdamas kišenėje vos vieną dolerį, eidavau į užkandinę ir gaudavau būtent kvietinių pyragėlių porciją. Diskusija, kurie pyragėliai geresni, Korėjoje tęsiasi ilgai, tačiau teisingo atsakymo nėra. Tai tiesiog skonio reikalas.

„Tteokbokki“ padažo paslaptis

Šio patiekalo širdis yra tirštas raudonas padažas. Jis gaminamas sumaišius „Gochujang“ (Gochujang – korėjietišką čili pastą), cukrų, kukurūzų sirupą ir sojų padažą, todėl vienu metu pajusite ir saldumą, ir aštrumą. Jei nemėgstate aštraus maisto, nesijaudinkite – standartinė versija nėra tokia jau ugninė. Pirmiausia pajuntate saldumą, o aštrumas subtiliai atsiskleidžia pabaigoje. Jei visai negalite pakelti aštrumo, galite rinktis „Jjajang-tteokbokki“ (Jjajang – juodųjų pupelių padažas). Jis ne raudonas, o juodas, nesaldus ir visiškai neaštrus, nes mirkomas pupelių padaže.

Kita vertus, yra specialių versijų, skirtų tikriems aštrumo fanatikams.

Kartą išbandžiau 3 lygį. Nesugebėjau suvalgyti nė pusės ir tik gėriau žuvies pyragėlių sultinį. Nuo tos dienos tokiuose iššūkiuose nebedalyvauju.

„Twigim“ – panardinus į aštrų padažą, tai tampa visai kitu patiekalu

Korėjietiški gruzdinti užkandžiai labai skiriasi nuo japoniškos tempuros. Jų tešla yra storesnė ir tvirtesnė, sukurta specialiai tam, kad atlaikytų mirkymą aštriame padaže. Kai traškus paviršius susimaišo su lipniu padažu, skonių ir tekstūrų sprogimas burnoje garantuotas – tai tampa visai kitokiu patiekalu.

Suvalgęs pyragėlius, perėjau prie traškučių. Tą dieną gavau pusiau gruzdintų koldūnų ir pusiau kalmarų. Korėjietiški traškučiai yra išties masyvūs. Atsikandus, pirmiausia subyra traški išorė, o tada pajuntate viduje esantį įdarą.

Galite juos valgyti vienus, bet korėjietiškas būdas – pamirkyti juos pyragėlių padaže. Iš pradžių man buvo gaila gadinti traškumą, todėl valgiau vienus. Bet pamatęs, kaip prie gretimo stalo žmogus giliai merkia juos į padažą, pabandžiau ir aš. Nuo tada visada taip darau. Traškumas dingsta, bet vietoje to įsigeria saldžiai aštrus skonis, sukuriantis visiškai naują patirtį.

Korėjietiški gruzdinti užkandžiai, jų yra tiek daug rūšių

Nuėjus į gatvės palapinę, pamatysite juos visus gražiai išdėliotus ant aliejų nuvarvinančio tinklelio. Tiesiog pirštu parodote, ko norite, o vieneto kaina svyruoja nuo kelių dešimčių centų iki nepilno dolerio.

„Gimmari“ – neabejotinas gruzdintų užkandžių lyderis

Iš arti matosi, kokio storumo yra tešla. Tas žalsvas atspalvis – tai mano mėgstamiausias „Gimmari“. Stikliniai makaronai suvynioti į jūros dumblius ir išgruzdinti. Išorė traški, o viduje esantys makaronai smagiai tamposi. Giliai pamirkius aštriame padaže, traškumą pakeičia drėgnas, aštrus skonis. Jei ryžių pyragėliai yra šio patiekalo žvaigždė, tai šie suktinukai – nepakeičiamas pagalbininkas.

„Eomuk“ – skaidrus sultinys, kuris nuramina aštrumą

Kai pasidaro per aštru, laikas griebtis žuvies pyragėlių. „Eomuk“ (Eomuk) patiekiamas skaidriame, iš ančiuvių ir rudadumblių virtuose sultiniuose. Tai tarytum karštas vištienos sultinys šaltą žiemos dieną – jis sušildo nuo galvos iki kojų ir akimirksniu nuplauna visą ugnį nuo jūsų liežuvio, paruošdamas kitam kąsniui.

Valgant aštrius pyragėlius ir pajutus deginimą, ranka pati tiesiasi prie šio sultinio. Korėjoje jis dažnai vadinamas „Odeng“. Jame plaukioja daugybė žuvies pyragėlių, bet tikroji žvaigždė čia yra pats skystis.

Sultinys verdamas iš ančiuvių ir rudadumblių, o įdėjus žuvies pyragėlius, jų skonis išsiskiria ir suteikia neįtikėtino gilumo. Žiemą vienas gurkšnis šio sultinio atpalaiduoja visą kūną. Bandžiau tai atkurti namuose – nusipirkau tų pačių ančiuvių, rudadumblių ir žuvies pyragėlių, bet skonis nebuvo toks pat. Manau, tai laiko skonis, atsirandantis verdant puodą užkandinėje nuo ryto iki pat vakaro. Trisdešimt minučių virtas sultinys tiesiog negali prilygti verdamam dvylika valandų.

Skirtingos formos reikalauja skirtingo valgymo būdo

Žuvies pyragėlių formos labai skiriasi. Yra kvadratinių, susuktų į ruloną, apvalių. Plokštieji sugeria daug sultinio, o susuktuose sultinys susikaupia viduje, todėl atsikandus karštas skystis ištrykšta lauk. Jei valgote tai pirmą kartą, patariu atsargiai kąsti susuktus gabalėlius. Viduje slypi karštas sultinys, galintis nudeginti gomurį. Patikėkite, man taip yra nutikę.

„Sundae“ – korėjietiška dešra, pagaminta su kiaulių krauju

Tai vienas unikaliausių gatvės maisto patiekalų Korėjoje. „Sundae“ (Sundae) gaminama iš kiaulės žarnų, įdarytų stikliniais makaronais, daržovėmis ir kiaulių krauju. Nors skamba neįprastai, dėl makaronų ši dešra yra itin švelnaus ir kramtomo skonio, o patiekiama ji dažniausiai su druska bei aštriais milteliais.

Štai dešra. Ji patiekiama supjaustyta griežinėliais, šalia guli kepenėlės ir kiti subproduktai, o apačioje – druskos mišinys. Tai druska, sumaišyta su raudonųjų pipirų milteliais, ir dešrą dažniausiai mirkome būtent į ją.

Kas tai per dešra? Tai kiaulės žarnos, įdarytos stikliniais makaronais, daržovėmis ir kiaulių krauju, kurios vėliau išverdamos garuose. Žodžiai „kraujo dešra“ gali priversti kai kuriuos žmones dvejoti, bet Europoje taip pat turime panašių patiekalų – pavyzdžiui, britų juodasis pudingas, ispanų „morcilla“, prancūzų „boudin noir“ ar netgi mūsų tradiciniai lietuviški kraujiniai vėdarai. Koncepcija panaši, tačiau korėjietiška versija turi stiklinių makaronų, todėl yra daug elastingesnė ir švelnesnio skonio.

Man asmeniškai labiau patinka mirkyti ją į pyragėlių padažą, o ne į druską. Druska išryškina pačios dešros skonį, bet pamirkius į padažą atsiranda aštrumas, kuris viską pakeičia. Išbandykite abu variantus ir atraskite, kas jums patinka labiau.

Užkandinių dešra prieš rankų darbo dešrą

Ši dešra nėra rankų darbo. Dauguma greito maisto užkandinių parduodamų dešrų yra pagamintos gamykloje. Rankų darbo variantus galima rasti tradiciniuose turguose – ten ingredientai stambesni, o storis labai nevienodas. Skonis irgi pastebimai skiriasi. Bet atvirai pasakius, valgant kartu su aštriais ryžių pyragėliais, šios gamyklinės dešros visiškai pakanka.

Kepenėlės ir subproduktai, patiekiami kartu, yra labai specifinio skonio. Tie, kurie juos mėgsta, nuliūsta jų negavę, o tie, kurie nekenčia – net nežiūri į tą pusę. Jei nemėgstate, užsakydami tiesiog pasakykite: „Be subproduktų, prašau“. Tada vietoje jų gausite šiek tiek daugiau dešros. Man kepenėlės patinka, bet kitų subproduktų stengiuosi vengti.

Išbandžiau po vieną gabalėlį

Kiekvienas šio rinkinio elementas siūlo skirtingą valgymo patirtį. Žuvies pyragėlį patogiausia valgyti tiesiai nuo medinio iešmelio, o dešrą ir gruzdintus kalmarus smeigti mediniu dantų krapštuku. Būtent toks atsainus, paprastas valgymo būdas geriausiai atspindi tikrąją korėjietiškos gatvės užkandinės dvasią ir autentišką atmosferą.

Žuvies pyragėlį perveri mediniu iešmeliu ir valgai vienu kąsniu. Pakėlus dešrą matosi, kaip tankiai prikimšti stikliniai makaronai. O pro kalmarų traškučio tešlą kyšo balti čiuptuvai. Imti juos po vieną ir ragauti yra tikras malonumas. Vietoj to, kad tvarkingai valgytumėte lazdelėmis, badymas dantų krapštukais kur kas labiau tinka šių užkandinių atmosferai.

Šis maistas – tai tiesiog kasdienybė

Šios užkandinės nereikalauja jokių išankstinių rezervacijų ar pasipuošimo, nes tai tiesiog dalis kasdienybės. Jos visada šalia, kiekviename rajone, pasirengusios pamaitinti, kai tik išalkstate. Tai ne šiaip maistas, tai vaikystės prisiminimai, nerūpestingos moksleiviškos dienos ir puiki, šildanti paguoda po ilgos, varginančios darbo dienos.

Bet šis paprastas maistas giliai įsišaknijęs korėjiečių širdyse. Prisiminimai, kai po pamokų su draugais susimesdavome monetas, kad nusipirktume aštrių pyragėlių. Žiemos, kai šildėmės rankas laikydami karšto sultinio puodelį prie gatvės palapinės. Vėlyvi vakarai, grįžtant po viršvalandžių darbe ir vienam užsisakant lėkštę dešros. Tai ne tik patiekalai, tai gyvenimo akimirkos.

Tą dieną jaučiausi taip pat. Pakeliui namo spontaniškai užsukau į užkandinę, vienas pats įveikiau pilną raudoną padėklą skanėstų ir išėjau. Buvau sotus ir puikios nuotaikos. Toks ir yra šio maisto žavesys. Užeini be jokios ypatingos priežasties, suvalgai daugiau nei planavai ir išeini laimingas.

Jei atvyksite į Korėją, būtinai bent kartą užsukite į tokią vietą. Ir nepamirškite išgerti žuvies pyragėlių sultinio. Tai tikrasis skonis.

Šis įrašas iš pradžių buvo paskelbtas https://hi-jsb.blog.