Jauki, šviesi mega kepyklėlė-kavinė su terasa

Per Seollal rytą: norėjosi didelės kavinės

Per Seollal (Korėjos Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių) rytą, prieš važiuojant aplankyti tėčio ir mamos giminės, liko šiek tiek laiko. Sėdėjau ir galvojau, kur būtų faina užsukti, tai telefone pasigooglinau Cheongju kavines. Cheongju – miestas maždaug apie 2 valandas į pietus nuo Seulo, todėl daug kas jį žino tik iš pavadinimo. Vartydamas variantus staiga užkliuvau už Ean Terrace Cafe. Iš nuotraukų atrodė, kad vieta tikrai didelė ir gana stilinga.

Kadangi šventė, maniau, jog nemažai vietų bus užsidariusios, bet čia rašė, kad dirba, tai nusprendėme važiuoti iškart. Atvirai? Tikėjausi, kad per šventes kavinėse būna žmonių jūra. O kai atvykome – priešingai, buvo gana ramu. Logiška: tuo metu visi greičiausiai namuose daro tradicinius sveikinimus, nusilenkimus ir panašiai. Dėl to galėjau ramiai vaikščioti, dairytis ir viską apžiūrėti. Ar tikrai ši vieta verta „Cheongju populiarios didelės kavinės“ vardo? Pasakosiu visiškai atvirai.

EANSQUARE pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė

Atvykęs pamačiau, kad mastas daug didesnis, nei įsivaizdavau. Iš pradžių galvojau, jog tai tiesiog didesnė rajono kavinė, bet ne – visas pastatas su didžiuliu užrašu „EANSQUARE“ ir buvo tas kompleksas. Prie įėjimo kabojo baneris „WELCOME…“, o vidun matosi įvažiuojama stovėjimo aikštelė. Vien iš aikštelės dydžio aišku, kad čia ne „paprasta kavinukė“.

Vėliau sužinojau, kad šiame pastate yra ne tik kavinė: kartu veikia vestuvių salė ir restoranas, taigi tai tarsi daugiafunkcis kultūros/poilsio kompleksas. Dėl to ir parkingas padarytas plačiai – iki 2 ir 3 aukšto. Net per šventę dėl parkavimo neturėjome jokių rūpesčių.

Įėjimas į kavinę ir kepinių „maršrutas“

Užkilus į 4 aukštą ir įėjus į kavinę, pirmiausia į akis krinta kepinių zona. Po lubomis kabo apvalūs šviestuvai, o pro milžiniškus stiklus į vidų plūsta natūrali šviesa – viduje taip šviesu, kad net nuotaika iškart pagerėja.

Įdomiausia tai, kad išdėstymas čia kitoks nei daugelyje kavinių. Paprastai vos įėjęs pamatai kasą, arba kepiniai būna kažkur per vidurį. O čia – pirmiausia eini pro visą kepinių ekspoziciją ir tik tada prieini prie atsiskaitymo. Kitaip sakant, tau „pirmiausia liepia išsirinkti bandelę“. Atvirai, man toks sprendimas patiko. Eidamas užsisakyti natūraliai apžiūri visus kepinius, ir net jei atėjai vien kavos, akys vis tiek užkliūna… ir prasideda „ai gerai, vieną tik paimsiu“. Dešinėje dar matėsi su vestuvėmis susijęs foto kampelis, o bendrai interjeras atrodė tvarkingas, modernus ir gana prabangus.

Kepinių vitrinos stambus planas

Priėjęs arčiau pamačiau, kad lenktoje stiklinėje vitrinoje kepinių tiek daug, kad jie tiesiog sugrūsti. Bet čia dar ne viskas – kitoje pusėje, priešingoje vitrinos dalyje, jų buvo dar nemažai. Jei mėgsti kepinius, čia tikrai jausiesi laimingas. Rūšių be galo daug, viskas atrodė šviežia, ir norėjosi prisikrauti „po truputį visko“.

Ean Terrace firminiai kepiniai

Kruasanai ir egg tart

Kruasanai buvo ką tik padėti ant vėsinimo grotelių. Matosi sluoksniai, tiesa? Tas šviežiai keptos bandelės blizgesys – tikrai atrodo labai skaniai.

Egg tart ir kruasanai gulėjo greta. Ant egg tart viršaus matosi karamelizuota dalis – iškart aišku, kad ką tik kepta.

Čia – pain au chocolat, kruasanas su šokolado įdaru. Sluoksniai labai tankūs, spalva sodri, todėl atrodė, kad skonis bus „rimtas“, šokoladinis.

Kitas kruasanas turėjo viduje susuktą žalią įdarą. Tiksliai nežinojau, kas ten, bet tas blizgesys ir „ką tik iškepta“ vaizdas buvo akivaizdus.

Kukurūzų-mayo bandelė, skoniai ir keisti deriniai

Šoninės kraštelis, ant viršaus daug sūrio ir kukurūzų, dar pabarstyta petražolėmis. Vien iš vaizdo aišku – sūru, sotų ir tikrai gardu.

Scone su mėlynėmis ir kukurūzais. Ant viršaus balta cukraus pudra, o mėlynių uogos tokios putlios, kad atrodo labai viliojančiai.

Dar buvo kepinys iš juodos tešlos su rukola ir vyšniniais pomidorais. Juoda tešla vizualiai atrodo ganėtinai netikėtai, todėl iškart patraukia akį.

Visas „salt bread“ serijos apibendrinimas

Šis „salt bread“ buvo pabarstytas juoduoju sezamu. Viršuje matėsi balti druskos kristalai, o sluoksniai/linijos buvo aiškiai išryškėję. Dėl juodos tešlos atrodė labai išskirtinai.

Ant medinio padėklo – pilna „salt bread“. Paviršius blizga, druska tarsi žaižaruoja. Atrodė kaip ką tik iškepta partija.

Matote lentelę su užrašu „plain soft bread“? „Salt bread“ buvo sudėtos į medinę dėžę, ir visos atrodė putlios, gražios, tiesiog tvarkingos.

Moka „salt bread“ ir šokoladinis „salt bread“

Čia – „moka salt bread“. Tešla su violetiniu atspalviu, viršuje druska, o viena bandelė rodė gelsvą vidų. Spalvos tokios netikėtos, kad automatiškai sustoji pažiūrėti.

O čia – rudos tešlos „salt bread“. Viduje matosi šiek tiek gelsvos spalvos, tešla panaši į šokoladinę, tekstūra ryški, paviršius blizga.

Tiesą sakant, kepinių buvo gerokai daugiau nei parodžiau. Kruasanai, tartai, įvairi duona, sumuštiniai, net tortai – pasirinkimas tikrai milžiniškas. Bet jei viską kelsiu po vieną, įrašas taps beprotiškai ilgas, todėl, deja, sustoju ties šia vieta. Kam smalsu, apačioje kavinės informacijos skiltyje dažnai galima rasti daugiau kepinių vaizdų ir pasirinkimų.

Vietos prie langų

Palei vitrinius langus stalai išdėstyti viena ilga linija. Medinės kėdės su pagalvėlėmis, o už stiklo matosi terasa. Natūrali šviesa čia krenta labai gražiai, todėl dieną atmosfera turėtų būti ypač jauki. Iš kepinių zonos į vidų vedantis praėjimas platus, lubos aukštos, tad jokio „užspausto“ jausmo.

Atstumai tarp vietų taip pat nemaži, todėl galima sėdėti patogiai ir ramiai, net jei ateini ilgiau pabūti.

Pagrindinė salė ir interjeras

Praėjus kepinių zoną ir nuėjus giliau, atsiveria milžiniška pagrindinė sėdėjimo erdvė. Lubos aukštos, stiklas visur, šviesa tiesiog liejasi – atvirumo jausmas maksimalus. Balti stalai ir kėdės išdėstyti laisvai, o dideli stalai leidžia susirinkti ir didesnei kompanijai.

Vienoje vietoje nuo lubų kabo augalai, kitur sustatyta vazonų, todėl kartais atrodo, kad esi ne kavinėje, o mažoje oranžerijoje. Kadangi per šventę žmonių beveik nebuvo, viskas atrodė dar erdviau, bet spėju, kad darbo dienomis čia gali būti gana ankšta ir triukšminga.

Lauko terasa

Jei kavinės viduje paeini dar toliau, išeini į lauko terasą. Pastato vidurys atviras, todėl dangus matosi plačiai, o po stikliniu stogu krenta saulės šviesa. Balti stalai ir kėdės išdėstyti erdviai, yra ir sofos vietų, kad būtų patogiau.

Tik dabar žiema, todėl sėdėti lauke kiek šalta. Kai oras sušils, norėčiau sugrįžti ir būtinai pasėdėti terasoje – atrodo, kad tada būtų tikrai tobula. Nors tai laukas, stogas leidžia mėgautis saule ir kartu šiek tiek pasislėpti nuo vėjo.

Galutinis įspūdis po apsilankymo

Cheongju Ean Terrace Cafe užsukome per Seollal rytą ir, tiesą sakant, likau daug labiau patenkintas, nei tikėjausi. Vieta didžiulė, kepinių pasirinkimas beprotiškai platus, tad jei mėgsti bandeles – čia praktiškai rojus. Ypač patiko, kad „salt bread“ serijoje yra ne tik paprastas variantas, bet ir moka, ir šokoladinis – pasirinkimo tikrai netrūksta.

Sėdimų vietų daug, natūrali šviesa krenta labai gražiai, todėl dieną čia turėtų būti ypač jauku ramiai išgerti kavos. Yra ir lauko terasa, tad kai oras geras, norisi sugrįžti dar kartą. Per šventes buvo gana tuščia, todėl apžiūrėti buvo labai patogu, bet manau, kad darbo dienomis čia gali būti daug žmonių. Jei Cheongju ieškote didelės kepyklėlės-kavinės, labai tikėtina, kad šita vieta nenuvils.

Šis įrašas iš pradžių buvo publikuotas svetainėje https://hi-jsb.blog.